Sukurtas judančio žmogaus tapatybės identifikavimo įrenginys
Pustrečių metų Vilniaus Gedimino technikos universitetas koordinavo „Eureka“ projektą „Biometrija, identifikavimas ir technologinis saugumas elektroninių paslaugų versle“, kurį finansavo Europos Sąjunga. Projekte dalyvavo partneriai iš Čekijos ir Pietų Korėjos, taip pat verslo sektoriaus atstovas iš Lietuvos UAB „Nsoft“. Šio projekto metu VGTU fundamentinių mokslų fakulteto informacinių technologijų saugos mokslo laboratorijos mokslininkai sukūrė prietaisą, nuskaitantį akies rainelę iš maždaug 5 metrų atstumo, todėl einant pro duris žmogui nereikia net stabtelėti. Negana to, įrenginys sukurtas naudojant plataus vartojimo ir viešai prieinamą įrangą, kuri smarkiai sumažina kaštus ir leidžia greitai jį surinkti.
UAB „Nsoft“ direktorius Lukas Radvilavičius neabejoja dėl judančio žmogaus tapatybės identifikavimo prietaiso praktinio pritaikymo: „Lietuvoje toks asmens tapatybės atpažinimo metodas praktiškai nebuvo naudojamas dėl dviejų priežasčių – didelių įrangos kaštų ir asmens duomenų reguliavimo. Tuo tarpu Europos Sąjungoje situacija kitokia: pritaikymo pavyzdžių galima rasti pakankamai daug – nuo sporto klubų iki oro uostų“, – teigia L. Radvilavičius.
Veidas, pirštų antspaudas, delno atvaizdas ir kiti biometriniai bruožai yra plačiai naudojami asmens tapatybės atpažinimui, tačiau patikimiausias biometrinis žmogaus bruožas yra akies rainelė, nes kiekvieno žmogaus akies rainelės raštas yra unikalus. Akies rainelės rašto atpažinimas nėra plačiai įgyvendinamas praktikoje, nors teoriniame lygmenyje yra plačiai analizuojamas. Siekiant kokybiškai atpažinti akies rainelę, žmogaus veidas turi išbūti prieš kamerą apie 3 sekundes, nutolęs 5-10 centimetrų atstumu. Būtent dėl to didelio žmonių srauto praeinamumo užtikrinamas reikalauja daugybės brangiai kainuojančių praėjimo kontrolės punktų.
